Penktadienį 31-ąjį gimtadienį švenčianti Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA) į diskusiją „Kaip stiprinsime aukštąjį mokslą ateinančius ketverius metus?“ pakvietė naujojo Seimo valdančiosios daugumos atstovus. Aptarti kylančius klausimus ir analizuoti VU SA keliamus pasiūlymus sutiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė, kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas Jurgita Šiugždinienė, Laisvės partijos (LP) atstovas Vytautas Mitalas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) narė Nijolė Putrienė. Politikai aktyviai pasisakė individualių poreikių, paskolų sistemos, studijų prieinamumo, tarptautiškumo klausimais.
Dėl darbo nukenčia studijos
„Išsilavinusi ir kūrybinga visuomenė yra būtinas pagrindas ilgalaikiam valstybės vystymuisi. Dėl šios priežasties Vyriausybės strateginis dėmesys bei prioritetinės valstybės investicijos turi būti nukreiptos į švietimo, mokslo bei inovacijų sistemas“, – pabrėžė VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius.
Pagal Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ skelbiamus duomenis be pertraukos stojančių į universitetus skaičius iš žemiausių pajamų šeimų ženkliai skiriasi nuo stojančiųjų studentų skaičiaus iš aukščiausių pajamų šeimų (skiriasi per 29 proc.). Visgi finansinė parama stipendijomis nėra pakankama. Pabrėžtina, jog Europoje gerokai atsiliekame finansavimu, tenkančiu vienam studentui aukštajame moksle. „Beveik pusė Lietuvos studentų negalėtų studijuoti, jeigu nedirbtų, o finansinę paramą stipendijomis ar paskolomis gauna ne visi“, – kalbėjo VU SA prezidentas.
Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Jurgita Šiugždinienė teigė, kad yra sisteminių problemų, kurios riboja moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų, galimybes studijuoti. „Mes žinome, kad stipendijų sistema yra netobula, paskolų sistemą reikia koreguoti, norėtume, kad vaikas, kuris gali mažiau atsinešti iš šeimos, galėtų praleisti ne visą darbo dieną, o kaip užsienio šalyje – atidirbtų tam tikrą laiką ir galėtų pasiimti normalią paskolą, ne tokią, kokia yra šiandien“, – pabrėžė politikė.
Dabartinė valstybės remiamų paskolų sistema nėra ideali – modelis užsienio šalyse, kuriose atsižvelgiama į žmogaus pajamas, Lietuvoje dar netaikomas. Visgi N. Putrienė mano, kad dabartinė sistema nėra prasta. „Nepamirškime, kad jų administravimas kainuoja nemažus pinigus. Galbūt paskolos teikimas per vieną banką apsunkina galimybę studentams ją gauti. Esmė yra tai, kad stipendijos ir paskolos turėtų maksimaliai užtikrinti laiką studijuoti“, – teigė Seimo narė.
Iškreiptas aukštojo mokslo vaizdas
Bene pusė studentų Lietuvoje iškart renkasi studijas universitete, tuo tarpu kolegijoje – maždaug ketvirtadalis. Tačiau ne visi stojantieji yra tolygiai pasiruošę mokytis su visais, tad gali reikėti daugiau pastangų norint pasiekti vienodą žinių lygį. Anot J. Šiugždinienės, reikia tikslinti mokslo kelią universitete ir kolegijoje bei stengtis, kad jis vėliau nebūtų uždarytas: „Baigus profesinę mokyklą galima mokslą tęsti kolegijoje, o vėliau puikiai baigti universitetą. Kiekvienas studijų lygmuo yra savitas ir mes negalime jų maišyti.“
V. Mitalas pabrėžė, jog mobilizavus resursus būtų galima gerinti kokybę. „Reikia suvokti, kokį šioje valstybėje turime resursų paketą ir žmogiškąjį potencialą. Aukštojo mokslo potencialas yra gana stipriai išbarstytas, tas persiduoda į kitas sritis – mokslo, visuomenės procesus, kai nėra pakankamai intelektualinio potencialo. Prieinamumo klausimas šiame laikmetyje, kuomet reikia konkuruoti ne vietiniu, o tarptautiniu mastu, yra pasislinkęs, man atrodo, į antrą planą“, – kalbėjo politikas.
Didelė problema kyla studentams, kurie turi individualių poreikių ar yra iš žemesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų. Ši problema nėra tik akademinė, bet ir socialinė, nes būtinas tarpinstitucinis bendravimas, per kurį būtų ieškoma vienas kitą papildančių sprendimų. J. Kvedaravičius akcentavo, jog svarbu užtikrinti lygias galimybes nepertraukiamai studijuoti, tačiau individualių poreikių ir negalią turintiems studentams studijų prieinamumą didinančios paslaugos yra sunkiai prieinamos dėl jų kainos.
N. Putrienė atkreipė dėmesį į tai, kaip aukštajai mokyklai yra padedama priimti studijuoti studentus su individualiais poreikiais. Jos nuomone, tokie poreikiai dažnai yra pamiršti. Visgi pastaruoju metu toks klausimas yra vis aktyviau keliamas, todėl reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis. Visgi iškyla sudėtinga situacija, kuomet mokykloje individualių poreikių turintis moksleivis yra pernelyg išskiriamas iš kitų, jam suteikiamas perteklinis dėmesys. „Atėję į aukštąją mokyklą jie sako, kad jaučiasi gerai, nes niekas nežino apie jų problemą, ir tas vaikas su ja (disleksija, disgrafija ir kt.) gyvena gana sunkiai, bet nenori identifikuotis, nes apie tai niekas nežino“, – problemą iškėlė J. Šiugždinienė pridėdama, kad dėstytojai nėra pasirengę dirbti su šiais studentais.
Tarptautiškumas – nuo aplinkos kūrimo
Norint skatinti į universitetą atvykti užsienio studentus, būtina kurti pritaikytą infrastruktūrą. J. Šiugždinienė iškėlė mintį, jog tai yra miesto gatvių pavadinimai, kurie būtų aiškūs kiekvienam – atitikmenis anglų kalba galima išvysti Vilniuje. Taip pat iškelta mintis dėl rektorių tarptautiškumo – užsienio praktikoje tai vyksta, tačiau šiuo metu Lietuvoje tai nėra pritaikyta.
Diskusijos pabaigoje J. Kvedaravičius minėjo, jog norėtų su švietimo atstovais kas keletą mėnesių aptarti einamąsias problemas bei kartu ieškoti sprendimo būdų. „Esame visuomet pasiruošę sėsti prie bendro derybų stalo ir ieškoti geriausių sprendimų, reikalingų Lietuvos aukštajam mokslui“, – kalbėjo VU SA prezidentas.
