VU SA

VU SA atstovai dalyvauja Europos kokybės užtikrinimo forume

2019-12-09

Šaltinis: VU SA

Daugiau informacijos: eua.eu

2019 m. lapkričio 21–24 d. VU Senato narys, Europos studentų sąjungos Kokybės užtikrinimo ekspertų tinklo narys Ignas Gaižiūnas dalyvavo Europos kokybės užtikrinimo forume Berlyne. Forume diskutuota apie trečiąją aukštųjų mokyklų misiją – visuomenės įsitraukimo į aukštąjį mokslą skatinimą. Forumo metu savo įžvalgomis dalinosi pranešėjai iš visos Europos.

„Forumo tema iš tiesų yra aktuali turint omenyje, kad vis didesnė visuomenės dalis nebepasitiki universitetais ir bendrai mokslu. Tai ypač gerai atsispindi „antivaxerių“ ir „plokščiažemininkų“ judėjimuose. Todėl forumo metu daug dėmesio skirta idėjoms, kaip skatinti aukštąsias mokyklas įtraukti visuomenę į savo veiklas arba savo veiklomis geriau atspindėti visuomenės poreikius“, – teigia I. Gaižiūnas.

Forumas prasidėjo diskusija apie universitetų pozicijos visuomenėje stiprinimą. Šios diskusijos metu nuskambėjo mintis, kuri, dalyvavusiųjų manymu, ne tik pradėjo forumą, bet ir tinka jam apibendrinti: „aukštasis mokslas tikrai turi būti arčiau visuomenės. Ir visuomenė turi pasitikėti aukštojo mokslo bendruomene. Tačiau, ar vykdyti visuomenės įtraukimo į aukštąjį mokslą vertinimą, yra sudėtingas klausimas. Mes aukštosioms mokykloms vis kraunam ir kraunam papildomus vertinimus ir rodiklius, bet ar kada ką nors išimam?“

Forume buvo pristatytos idėjos bei praktinė aukštųjų mokyklų ir valstybių patirtis kuriant ar taikant rodiklius „trečiajai aukštųjų mokyklų misijai“ vertinti. Skaityti pranešimai apie darnaus vystymosi tikslų įtraukimą į aukštąjį mokslą, sąlygų socialiai pažeidžiamiems asmenims studijuoti sudarymą, būdus, kaip geriau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius bei efektyviau įtraukti visas suinteresuotas šalis į aukštųjų mokyklų valdymą ir veiklą.

Studentai, dalyvavę forume, turėjo dar papildomą sesiją prieš visą forumą, kurios metu Tarptautinio aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklo prezidentė dalinosi mintimis apie kokybės užtikrinimo vystymąsi pasauliniu mąstu. Toks kokybės užtikrinimas pirmiausia atsirado JAV aukštosiose mokyklose, o labiausiai išsivystė Europoje. Vienu pagrindiniu Europos pasiekimu laikytas studentų ir socialinių partnerių įtraukimas į aukštojo mokslo valdymą ir tobulinimą.

Forume taip pat dalyvavo VU Studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, buvęs VU SA prezidentas, Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius, VU administracijos darbuotojos Lina Malaiškaitė ir Inga Milišiūnaitė.

Forumas vyksta kasmet. Praėjusiais metais vyko Vienoje, kitais metais vyks Espe, Suomijoje.

VU SA

VU SA: „Socialinė stipendija turi didėti“

2019-12-06

Šaltinis: VU SA

Siūloma, kad socialinės stipendijos dydis didėtų iki 1 minimalių vartojimo poreikių dydžio per mėnesį.

VU SA Socialinės stipendijos

Šiandien Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) Seimo nariams pateikė siūlymą registruoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pataisą. Siūloma, kad socialinės stipendijos dydis didėtų iki 1 minimalių vartojimo poreikių dydžio (251,00 EUR) per mėnesį.

„Ši stipendija nėra skirta skatinti studentus už akademinius pasiekimus, o sudaro finansines galimybes studijuoti studentams, kurie yra iš socialiai pažeidžiamų arba žemo socioekonominio statuso šeimų“, – teigiama siūlyme.

Dabar nustatytas socialinės stipendijos dydis yra 123,50 EUR per mėnesį. Atsižvelgiant į kintančią ekonominę situaciją Lietuvoje, Įstatymo projekte yra pritarta socialinių stipendijų dydį didinti ir nustatyti naują socialinių stipendijų dydį – 133,00 EUR per mėnesį.

Socialinės stipendijos dydis nuo 2010 metų būtų padidintas tik 16,6 proc. ir lyginant su kitais socialiniais rodikliais – minimalia alga (72,6 proc. augimas), vidutine alga (51,7 proc. augimas) ir bazinės pensijos dydžiu (45,3 proc. augimas) – negali užtikrinti orių gyvenimo sąlygų studentams Lietuvoje.

Įstatymo projekte siūloma suma nėra pakankama net taupiai gyvenančio studento minimalioms pragyvenimo išlaidoms padengti, todėl dauguma sunkią finansinę padėtį turinčių studentų net ir gaudami socialinę stipendiją vis tiek yra priversti dirbti ir taip aukoti studijų procesą.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktos apžvalgos „Lietuvos ir mokslo ir studijų būklė 2016“ duomenimis, 44 proc. I (bakalauro) ir 51 proc. II (magistrantūros) pakopų dirbantiems studentams darbinė veikla turi neigiamos įtakos studijų rezultatams: nedirbantys studentai dažniau mokosi puikiais balais, o dirbantys tokius rezultatus pasiekia rečiau.

ATNAUJINTA: Informacija apie švietimo ir mokslo bendruomenės protesto akcijas

2019-12-04

Šaltinis: VU SA

Lapkričio 26 d., 18.30 val. VU TSPMI vyks diskusija su Švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičiumi
Lapkričio 27 d., 12.30 val. V. Kudirkos aikštėje vyks socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“
Lapkričio 27 d., 14.30 val. Seimo kanceliarijoje vyks akcija „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“
Gruodžio 5–6 d. Vilniaus universitetas stabdo savo veiklą

Informacija Masinis protestas Svarbu

Vilniaus universiteto studentų apklausa parodė, kad mes palaikome masinio Universiteto bendruomenės protesto idėją. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, priėmusi rezoliuciją „Dėl švietimo ir mokslo bendruomenės palaikymo“, įsipareigojo dalintis visa, su protestu susijusia, informacija.

Primename, kad masinio protesto idėja kilo todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama 2020 m. valstybės biudžetą, nenumato skirti lėšų dėstytojų, mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlygio didinimui, neketinama didinti bendrojo vidaus produkto skiriamos dalies mokslo tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, nesiūloma peržiūrėti skatinamųjų stipendijų studentams dydžio.

VYKUSIOS AKCIJOS IR RENGINIAI:

Diskusija su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministru dr. Algirdu Monkevičiumi

Vieta – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (Vokiečių g. 10, Vilnius)

Laikas – 2019 m. lapkričio 26 d., 18.30 val.

Diskusijos tikslas – suteikti visuomenei erdvę užduoti klausimus ministrui ir, pasitelkiant „Town Hall meeting“ formatą, vystyti betarpišką pokalbį apie pokyčius švietimo, mokslo ir sporto srityse.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

**Socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“**

Vieta – V. Kudirkos aikštė, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų

Laikas – 2019 m. lapkričio 27 d., 12.30 val.

Akcijoje dalyvaus Vilniaus universiteto rektorato, senato nariai, Vilniaus universiteto Rektorius ir visiems dalins diplomus už „ačių“, gros Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“.

Akcija „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“

Vieta – Seimo kanceliacija (Gedimino pr. 53, Vilnius)

Laikas – 2019 m. lapkričio 27 d., 14.30 val.

Organizatoriai kviečia atspausdinti vieną savo straipsnį ir nunešti į Seimo kanceliariją.

Daugiau informacijos apie šiuos renginius rasite čia.

Vilniaus universitetas gruodžio 5–6 dienomis stabdo savo veiklą

Užsidaro akademiniai miesteliai, biblioteka su visais padaliniais Vilniuje ir Kaune, nevyks paskaitos ir seminarai, nedirbs administracija, nevyks atsiskaitymai, tačiau Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9 Vilniuje), 201 aud. vyks bendrauniversitetinės paskaitos bendruomenei.

Jos bus transliuojamos ir viešai Vilniaus universiteto „Facebook“ paskyroje.

Viešų paskaitų programa

Ketvirtadienis (gruodžio 5 d.)

9.00–10.00 val.: „Apie logiką“, pranešėjas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakuteto docentas dr. Jonas Dagys

10.30–11.30 val.: „Vaizduotė ir laisvė“, pranešėjas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius dr. Kristupas Sabolius

12.00–13.00 val.: „Ar reikės žmogui smegenų ateityje?“, pranešėjas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius dr. (HP) Osvaldas Rukšėnas

Pietų pertrauka

14.00–16.00 val.: Aukštojo mokslo bendruomenės asamblėja „Kaip pasipriešinti?“. Organizuoja studentų judėjimas „Šauksmas“ ir mokslininkų bei dėstytojų judėjimas „#PaskutinisPrioritetas“

Penktadienis (gruodžio 6 d.)

9.00–10.00 val.: „Shooting distance and resolution in the verbal image-frame in three poets", pranešėjas – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto asistentas dr. Davide Castiglione

10.30–11.30 val.: „Lietuvos žydų istorija ir jos mitai, kuriais dar tikime“, pranešėja – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė

12.00–13.00 val.: „Esi tai, ką valgai: mitybos antropologija", pranešėjas – Vilniaus universiteto mokslo prorektorius, Medicinos fakulteto profesorius dr. (HP) Rimantas Jankauskas

13.45–15.00 val.: diskusija apie gerovės valstybę (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vokiečių g. 10, 402 aud., Vilnius)

Informacija apie renginius ir akcijas bus nuolat pildoma.

VU SA

Kviečiame pildyti apklausą dėl valstybės remiamų paskolų

2019-11-27

Šaltinis: VU SA

Apklausą rasite savo universitetiniame el. pašte: office365.vu.lt

VU SA Apklausa Valstybės remiamos paskolos

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, siekdama užtikrinti palankiausias sąlygas visų studentų studijoms ir savarankiškam tobulėjimui, atlieka studentų nuomonės apklausą apie valstybės remiamas paskolas.

Valstybės remiamos paskolos – studijų kainai, gyvenimo išlaidoms arba studijoms pagal tarptautines sutartis apmokėti skirtos paskolos, kurių palūkanų apmokėjimą studentui gali padengti valstybinis studijų fondas.

Anketa yra anoniminė, naudojami bus tik apibendrinti respondentų atsakymai. Duomenys bus naudojami formuojant pasiūlymus dabartinės studentams skiriamų paskolų sistemos tobulinimui.

Kviečiame Jus skirti kelias minutes savo laiko ir užpildyti apklausą. Ja siekiama išsiaiškinti, kokios yra valstybės remiamų paskolų sistemos problemos.

Apklausą rasite savo universitetiniame el. pašte: office365.vu.lt

Iš arčiau: Rūta Prakapaitė

2019-02-17

Šaltinis: VU SA

Knyga - Michailas Bulgakovas „Meistras ir Margarita“
Filmas - Gaspar Noe „Enter the Void“
Vertybė - Per aspera ad astra.

Iš arčiau

VU SA GMC nuotrauka.

„Nemanau, jog žmogus mokslą turėtų laikyti pareiga. Greičiau tai turėtų būti įsipareigojimas sau, jokiais būdais ne sociumui, ne tėvams, ne seneliams, nes visa tai daroma dėl savojo gerbūvio. Manau, užsiėmimas veikla, nesuteikiančia profesinio jaudulio, yra sielos savižudybė. Konstruktas, jog mokinys privalo siekti Universiteto, o vėliau ten mokytis vedinas ne jausmo ar tvirto apsisprendimo, o įpirštos pareigos, yra žiaurus. Tačiau, galbūt, baisiau yra tai, jog žmonės Universitetą dažnai mato kaip etiketę. Liūdna pripažinti, jog šiandien dauguma studentų mokosi dėl mokymosi, gero rezultato, nors dažnu atveju tai jiems net nėra įdomu, jie tarytum užmiršta studijų, kartu ir Universiteto, tikslą ir siekinį paruošti specialistą, savo srities profesionalą. O tada mūsų Alma Matter paverčiama identifikacine etikete , iš kurios išeina galybė pseudoprofesionalų. Manau, reikia suvokti, jog diplomas nėra kertinis akmuo, įrodantis, jog aš tikrai žinau, suprantu ir galiu kalbėti ta tema. Labai norėčiau daugelio baigiančiųjų paklausti (dažnai paklausiu ir savęs), ar jie tikrai sugebėtų pasitikėti savo žiniomis konsultuodami kitą asmenį.

Žmogus dažnai tikisi, jog kažkas ateis kaip blyksnis, bet tikra meilė juk retai gimsta iš pirmo žvilgsnio. Mes susipažįstame su žmogumi, išgyvename su juo tiek geriausius, tiek blogiausius gyvenimo momentus. Juk kai pažįstame žmogų, kaip ir sritį, susitaikome, jog būna ir barnių, ir gerų akimirkų, bet, galop, mes matome ir pamilstame visumą. Lygiai tą patį galima patirti su mokslu (ar bet kuria kita sritimi) – meilė jam ateina iš lėto, nes tai juk nėra duotybė. Ir tai tikrai nėra lengva, bet verta. Žodžiais nenusakomas jausmas, kai su savo sritimi gali eiti koja kojon, kaip su gyvenimo partneriu. Visa tai matau kaip dialogą – svarbu visur išvysti žavesį, o tada pajusi ir prisirišimą, poreikį. Pastaruoju metu daug galvoju apie chemiją. Bakterijos jaučia chemotaksį, kada jas traukia atraktantai ir atbaido repelentai. Lygiai taip pat galima įsivaizduoti ir žmogų – pavadinau šį procesą metataksiu. Juk gal mus irgi traukia dalykai, kuriems galime rasti primityvią cheminę priežastį? Galbūt mes galime perprasti save, savo gyvybišką duotybę ir tada judėti plačiau, suvokti, kas mus traukia ir stumia. Kiekvienam, galbūt, reikėtų pabandyti įsimylėti savo sritį ir būtent joje ieškoti to kvapą gniaužiančio grožio.

Linkiu žmonėms suvokti, jog kartais jų mintys jiems kiša koją. Tai ypač tinka studijuojant dalyką, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nepatrauklus. Tai tikrai nepadeda, tik trukdo.Svarbiausia yra prisivilioti tuos nemalonius dalykus, pastebėti jų gražiąją pusę. Galbūt pabandykite rožę pauostyti prieš puldami skinti ją, paėmę už spygliuoto koto. Žmogui svarbu atrasti grožį visuose dalykuose, nes tai padeda. Taip lengviau.“