VU SA

VU SA atstovai dalyvauja Europos kokybės užtikrinimo forume

2019-12-09

Šaltinis: VU SA

Daugiau informacijos: eua.eu

2019 m. lapkričio 21–24 d. VU Senato narys, Europos studentų sąjungos Kokybės užtikrinimo ekspertų tinklo narys Ignas Gaižiūnas dalyvavo Europos kokybės užtikrinimo forume Berlyne. Forume diskutuota apie trečiąją aukštųjų mokyklų misiją – visuomenės įsitraukimo į aukštąjį mokslą skatinimą. Forumo metu savo įžvalgomis dalinosi pranešėjai iš visos Europos.

„Forumo tema iš tiesų yra aktuali turint omenyje, kad vis didesnė visuomenės dalis nebepasitiki universitetais ir bendrai mokslu. Tai ypač gerai atsispindi „antivaxerių“ ir „plokščiažemininkų“ judėjimuose. Todėl forumo metu daug dėmesio skirta idėjoms, kaip skatinti aukštąsias mokyklas įtraukti visuomenę į savo veiklas arba savo veiklomis geriau atspindėti visuomenės poreikius“, – teigia I. Gaižiūnas.

Forumas prasidėjo diskusija apie universitetų pozicijos visuomenėje stiprinimą. Šios diskusijos metu nuskambėjo mintis, kuri, dalyvavusiųjų manymu, ne tik pradėjo forumą, bet ir tinka jam apibendrinti: „aukštasis mokslas tikrai turi būti arčiau visuomenės. Ir visuomenė turi pasitikėti aukštojo mokslo bendruomene. Tačiau, ar vykdyti visuomenės įtraukimo į aukštąjį mokslą vertinimą, yra sudėtingas klausimas. Mes aukštosioms mokykloms vis kraunam ir kraunam papildomus vertinimus ir rodiklius, bet ar kada ką nors išimam?“

Forume buvo pristatytos idėjos bei praktinė aukštųjų mokyklų ir valstybių patirtis kuriant ar taikant rodiklius „trečiajai aukštųjų mokyklų misijai“ vertinti. Skaityti pranešimai apie darnaus vystymosi tikslų įtraukimą į aukštąjį mokslą, sąlygų socialiai pažeidžiamiems asmenims studijuoti sudarymą, būdus, kaip geriau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius bei efektyviau įtraukti visas suinteresuotas šalis į aukštųjų mokyklų valdymą ir veiklą.

Studentai, dalyvavę forume, turėjo dar papildomą sesiją prieš visą forumą, kurios metu Tarptautinio aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklo prezidentė dalinosi mintimis apie kokybės užtikrinimo vystymąsi pasauliniu mąstu. Toks kokybės užtikrinimas pirmiausia atsirado JAV aukštosiose mokyklose, o labiausiai išsivystė Europoje. Vienu pagrindiniu Europos pasiekimu laikytas studentų ir socialinių partnerių įtraukimas į aukštojo mokslo valdymą ir tobulinimą.

Forume taip pat dalyvavo VU Studijų prorektorius Valdas Jaskūnas, buvęs VU SA prezidentas, Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius, VU administracijos darbuotojos Lina Malaiškaitė ir Inga Milišiūnaitė.

Forumas vyksta kasmet. Praėjusiais metais vyko Vienoje, kitais metais vyks Espe, Suomijoje.

VU SA

VU SA: „Socialinė stipendija turi didėti“

2019-12-06

Šaltinis: VU SA

Siūloma, kad socialinės stipendijos dydis didėtų iki 1 minimalių vartojimo poreikių dydžio per mėnesį.

VU SA Socialinės stipendijos

Šiandien Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) Seimo nariams pateikė siūlymą registruoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pataisą. Siūloma, kad socialinės stipendijos dydis didėtų iki 1 minimalių vartojimo poreikių dydžio (251,00 EUR) per mėnesį.

„Ši stipendija nėra skirta skatinti studentus už akademinius pasiekimus, o sudaro finansines galimybes studijuoti studentams, kurie yra iš socialiai pažeidžiamų arba žemo socioekonominio statuso šeimų“, – teigiama siūlyme.

Dabar nustatytas socialinės stipendijos dydis yra 123,50 EUR per mėnesį. Atsižvelgiant į kintančią ekonominę situaciją Lietuvoje, Įstatymo projekte yra pritarta socialinių stipendijų dydį didinti ir nustatyti naują socialinių stipendijų dydį – 133,00 EUR per mėnesį.

Socialinės stipendijos dydis nuo 2010 metų būtų padidintas tik 16,6 proc. ir lyginant su kitais socialiniais rodikliais – minimalia alga (72,6 proc. augimas), vidutine alga (51,7 proc. augimas) ir bazinės pensijos dydžiu (45,3 proc. augimas) – negali užtikrinti orių gyvenimo sąlygų studentams Lietuvoje.

Įstatymo projekte siūloma suma nėra pakankama net taupiai gyvenančio studento minimalioms pragyvenimo išlaidoms padengti, todėl dauguma sunkią finansinę padėtį turinčių studentų net ir gaudami socialinę stipendiją vis tiek yra priversti dirbti ir taip aukoti studijų procesą.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktos apžvalgos „Lietuvos ir mokslo ir studijų būklė 2016“ duomenimis, 44 proc. I (bakalauro) ir 51 proc. II (magistrantūros) pakopų dirbantiems studentams darbinė veikla turi neigiamos įtakos studijų rezultatams: nedirbantys studentai dažniau mokosi puikiais balais, o dirbantys tokius rezultatus pasiekia rečiau.

ATNAUJINTA: Informacija apie švietimo ir mokslo bendruomenės protesto akcijas

2019-12-04

Šaltinis: VU SA

Lapkričio 26 d., 18.30 val. VU TSPMI vyks diskusija su Švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičiumi
Lapkričio 27 d., 12.30 val. V. Kudirkos aikštėje vyks socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“
Lapkričio 27 d., 14.30 val. Seimo kanceliarijoje vyks akcija „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“
Gruodžio 5–6 d. Vilniaus universitetas stabdo savo veiklą

Informacija Masinis protestas Svarbu

Vilniaus universiteto studentų apklausa parodė, kad mes palaikome masinio Universiteto bendruomenės protesto idėją. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, priėmusi rezoliuciją „Dėl švietimo ir mokslo bendruomenės palaikymo“, įsipareigojo dalintis visa, su protestu susijusia, informacija.

Primename, kad masinio protesto idėja kilo todėl, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama 2020 m. valstybės biudžetą, nenumato skirti lėšų dėstytojų, mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlygio didinimui, neketinama didinti bendrojo vidaus produkto skiriamos dalies mokslo tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, nesiūloma peržiūrėti skatinamųjų stipendijų studentams dydžio.

VYKUSIOS AKCIJOS IR RENGINIAI:

Diskusija su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministru dr. Algirdu Monkevičiumi

Vieta – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (Vokiečių g. 10, Vilnius)

Laikas – 2019 m. lapkričio 26 d., 18.30 val.

Diskusijos tikslas – suteikti visuomenei erdvę užduoti klausimus ministrui ir, pasitelkiant „Town Hall meeting“ formatą, vystyti betarpišką pokalbį apie pokyčius švietimo, mokslo ir sporto srityse.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

**Socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“**

Vieta – V. Kudirkos aikštė, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų

Laikas – 2019 m. lapkričio 27 d., 12.30 val.

Akcijoje dalyvaus Vilniaus universiteto rektorato, senato nariai, Vilniaus universiteto Rektorius ir visiems dalins diplomus už „ačių“, gros Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“.

Akcija „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“

Vieta – Seimo kanceliacija (Gedimino pr. 53, Vilnius)

Laikas – 2019 m. lapkričio 27 d., 14.30 val.

Organizatoriai kviečia atspausdinti vieną savo straipsnį ir nunešti į Seimo kanceliariją.

Daugiau informacijos apie šiuos renginius rasite čia.

Vilniaus universitetas gruodžio 5–6 dienomis stabdo savo veiklą

Užsidaro akademiniai miesteliai, biblioteka su visais padaliniais Vilniuje ir Kaune, nevyks paskaitos ir seminarai, nedirbs administracija, nevyks atsiskaitymai, tačiau Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (Universiteto g. 9 Vilniuje), 201 aud. vyks bendrauniversitetinės paskaitos bendruomenei.

Jos bus transliuojamos ir viešai Vilniaus universiteto „Facebook“ paskyroje.

Viešų paskaitų programa

Ketvirtadienis (gruodžio 5 d.)

9.00–10.00 val.: „Apie logiką“, pranešėjas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakuteto docentas dr. Jonas Dagys

10.30–11.30 val.: „Vaizduotė ir laisvė“, pranešėjas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius dr. Kristupas Sabolius

12.00–13.00 val.: „Ar reikės žmogui smegenų ateityje?“, pranešėjas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius dr. (HP) Osvaldas Rukšėnas

Pietų pertrauka

14.00–16.00 val.: Aukštojo mokslo bendruomenės asamblėja „Kaip pasipriešinti?“. Organizuoja studentų judėjimas „Šauksmas“ ir mokslininkų bei dėstytojų judėjimas „#PaskutinisPrioritetas“

Penktadienis (gruodžio 6 d.)

9.00–10.00 val.: „Shooting distance and resolution in the verbal image-frame in three poets", pranešėjas – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto asistentas dr. Davide Castiglione

10.30–11.30 val.: „Lietuvos žydų istorija ir jos mitai, kuriais dar tikime“, pranešėja – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Jurgita Verbickienė

12.00–13.00 val.: „Esi tai, ką valgai: mitybos antropologija", pranešėjas – Vilniaus universiteto mokslo prorektorius, Medicinos fakulteto profesorius dr. (HP) Rimantas Jankauskas

13.45–15.00 val.: diskusija apie gerovės valstybę (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vokiečių g. 10, 402 aud., Vilnius)

Informacija apie renginius ir akcijas bus nuolat pildoma.

VU SA

Kviečiame pildyti apklausą dėl valstybės remiamų paskolų

2019-11-27

Šaltinis: VU SA

Apklausą rasite savo universitetiniame el. pašte: office365.vu.lt

VU SA Apklausa Valstybės remiamos paskolos

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, siekdama užtikrinti palankiausias sąlygas visų studentų studijoms ir savarankiškam tobulėjimui, atlieka studentų nuomonės apklausą apie valstybės remiamas paskolas.

Valstybės remiamos paskolos – studijų kainai, gyvenimo išlaidoms arba studijoms pagal tarptautines sutartis apmokėti skirtos paskolos, kurių palūkanų apmokėjimą studentui gali padengti valstybinis studijų fondas.

Anketa yra anoniminė, naudojami bus tik apibendrinti respondentų atsakymai. Duomenys bus naudojami formuojant pasiūlymus dabartinės studentams skiriamų paskolų sistemos tobulinimui.

Kviečiame Jus skirti kelias minutes savo laiko ir užpildyti apklausą. Ja siekiama išsiaiškinti, kokios yra valstybės remiamų paskolų sistemos problemos.

Apklausą rasite savo universitetiniame el. pašte: office365.vu.lt

Iš arčiau: Virginija Jakubkienė

2018-11-11

Šaltinis: VU SA

Knyga - H. Hesė „Sidharta“, P. Coelho „Alchemikas“.
Asmenybė - esu linkusi idealizuoti beveik kiekvieną sutiktą žmogų. Tačiau visada žavėjausi filosofais, tikriausia dėl savo specialybės priešingumo. Žvelgiant į klausimą per mokslo prizmę – labai patraukliai atrodo V. Šikšnys ar D. Matulis.
Filmas - labai noriu pamatyti filmą apie F. Merkurį (red. „Bohemijos rapsodija“)
Frazė - „Ir tai praeina“. Nes kas tai bebūtų, gera ar bloga, tai praeina. Tokias frazes prisiminti naudinga, kai ypač sunku, nes visko reikia išlaukti, o tam reikia tik kantrybės.

Iš arčiau

„Mano kelias į Vilniaus universitetą, tam tikra prasme, buvo ganėtinai keistas. Esu iš nedidelio miestelio, Kaunas buvo žymiai arčiau mano namų. Bet jis man nepatiko kaip miestas, tad norėjau studijuoti Vilniuje. O besimokydama mokykloje paskaičiavau, jog man įstojus Vilniaus universitetui bus 400 metų – vadinasi, ten ir turiu studijuoti. Pagal dienoraštį, dar gegužės 25 dieną galvojau, jog stosiu į istoriją, bet chemijos pasirinkimą nulėmė idealistinės paskatos. Įsivaizdavau sukursianti vaistus ir taip gelbėsiu žmones. Nors organinėje chemijoje ir užsiimu biologiškai aktyvių junginių sinteze, šiandien suvokiu, jog įgyvendinti jaunystės siekius yra nerealu.
Šiandien žmogus turi daugybę pasirinkimų, dvejonių. Tada svarbiausia buvo įstoti, dėti visas pastangas ir gauti stipendiją – abejonėms vietos nebuvo. Pirmame kurse nuėjau ir į laboratoriją, kurioje esu iki šiandien. Abejonės dėl savo kelio atsirado po Universiteto baigimo, kada gavus temą disertacijai, man visiškai niekas nesigavo. Metus negavusi rezultatų, pradėjau galvoti, jog nieko nesugebu ir esu niekam tikusi. Bet viskas apsivertė vadovui pakeitus temą. Nuo tada visas darbas pradėjo klotis puikiai. Labai sunku atsiduoti veiklai ir galų gale nieko negauti. Būtent tada užklumpa mintys, kad nieko nesugebi, nemoki, pradedi kaltinti save ir svarstyti dėl tolimesnės karjeros. O kartais kažką atlikti būna tiesiog neįmanoma, kaip tai nutiko ir man. Šioje vietoje, manau, pravartu atsiminti, jog kelių yra daugybė, svarbiausia pasirinkti teisingą.
Į laboratoriją atėjau 1977 metais, o joje dirbu nuo 1981 metų. Ilgą laiką labai ramiai dirbau, net nesvarstydama būti dėstytoja, bet 1998 metais viskas pasikeitė. Mūsų fakultete nebuvo nei vienos moters dėstytojos. Tuo metu Universiteto rektoriumi buvo Rolandas Pavilionis, tad tikriausia dėl jo žmonos, aktyvios feministės, Marijos Aušrinės Pavilionienės įtakos, katedroms iš centro buvo rekomenduota į pedagoginį darbą įtraukti moteris, kurios įprastai dirbdavo mokslinį darbą laboratorijose. Tad, ko gero, mūsų katedros ir fakulteto vadovai nusprendė, jog aš tam puikiai tikčiau. Viskas vyko po truputį, o šiandien turiu daugybę paskaitų ir darbo su studentais. Kartu su jais sintetinu ir laboratorijoje – būtent ten mano širdis atsigauna. Nors mano pasiekimai nėra „kažkas tokio“, bet šis darbas man nenusibosta. Manau, jog svarbiausia žmogui yra stengtis, kad jis nuolat pasiilgtų savo darbo.
Kalbant apie pedagoginį darbą – labai mėgstu seminarus. Žaviuosi tuo betarpišku bendravimu su jaunu žmogumi. Jūs visi, nepriklausomai gerai ar blogai mokotės organinę chemiją, esate labai įdomūs. Ir žinau, jog jei mano srityje sekasi sunkiau, tai netrukdo būti geru savo srities specialistu. Pamenu, turėjau vieną studentą, kuriam visiškai nesisekė organinė chemija. Jis per seminarą pristatinėjo pranešimą ir būtent tada į jį pažvelgiau kitomis akimis. Suvokiau, jog Jis turįs visai kitų gabumų ir būtent tada patikėjau, jog jo profesinė karjera susiklostys labai gerai. Manau, jaunimas mums atneša pozityvumo ir šviežumo. Studentai, netgi vaikai, man yra tiesiog įdomesni už suaugusius, jie tokie „šviesuliukai“. Kartais klausiu savo studentų, iš kur Jūs tokie geri atsiradot?
Studentams bendro sėkmės recepto neturiu, bet labai skatinčiau aktyvumą, jokiu būdu nebijoti pasakyti, kas negerai – tai ypač galioja pirmakursiams. Jūs turite žinoti, jog dėstytoja čia yra dėl Jūsų ir būtent studentas yra svarbiausias Universitete. Tačiau linkiu nebijoti keisti savo gyvenimo, pajutus, jog čia neatrandate savęs. Prarasti metai yra nulis, palyginus su visu laukiančiu gyvenimu. Tik jei jau kažką pasirinkote, stenkitės taip greiti to nepaleisti, nes galbūt dar nespėjote pajusti, kas iš tikrųjų tai yra. Labai svarbu į savo pasirinkimą pasinerti pilna jėga ir atsiminti, jog kad ir ką pasirinkote, tai yra geriausias Jūsų pasirinkimas šiandien. Nesvarbu, ar tam Jus pastūmėjo tėvai, draugai, tai buvo Jūsų pasirinkimas. Ir jeigu Jūs esate čia, vadinasi, tai yra geriausia, ką šiuo metu galite daryti. O jei nuspręsite kažką pakeisti, vadinasi, taip ir turėjo būti, ir vėlgi, tai bus geriausias sprendimas, ką galite padaryti.“