Į VU SA GMC organizuojamą studentų konferenciją atvyksta Nobelio premijos laureatas

„Stenkitės išsiaiškinti, kas jus iš tiesų domina, ir ar tas iššūkis gali pavergti jūsų protą. Jeigu taip, tuomet ieškokite geriausios laboratorijos, kur šią problemą galėtumėte išspręsti“, – tokį patarimą jauniesiems mokslininkams duoda garsus vokiečių biofizikas prof. Erwinas Neheris. Jis 1991 m. su prof. Bertu Sakmannu įvertintas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už atradimus, susijusius su pavienių jonų kanalų ląstelėse funkcionavimu.

Prof. E. Neheris Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „The COINS“ skaitys pranešimą „Jonų kanalai: atradimas, funkcija bei reikšmė medicinoje ir farmakologijoje“ apie tarptautinį pripažinimą atnešusį tyrimą.

Profesorius sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Kaip susidomėjote mokslu ir kaip rinkotės savo mokslinę sritį?

Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje susižavėjau faktu, kad mūsų kūnu teka elektra. Šis faktas mane pribloškė, todėl norėjau daugiau apie tai sužinoti. Tuo metu, kai ruošiausi stojamiesiems egzaminams, buvo labai populiari Hodginso–Huxlio teorija apie neuronų sužadinimą. Maždaug tuo metu tvirtai nusprendžiau pirmiausia studijuoti fiziką, o vėliau – biologiją. Taip pasirinkau biofiziko kelią.

Kuo ypatingas mokslininko darbas?

Mokslininkas turi privilegiją gilintis į savo interesų sritį ir apsibrėžti savo tikslus. Tik nedaugelis turi prabangą taip elgtis, nes tuo pat metu jiems reikia užsidirbti pragyvenimui.

Kas jus visus tuos metus įkvėpdavo, motyvuodavo?

Smalsumas. Norėjau sužinoti, kaip veikia nervų sistema. Žinoma, pasitaikydavo ir nesėkmių. Jas patyręs ieškodavau naujų būdų ir galimybių priartėti prie tuo metu dominusios problemos.

Ar, padaręs Nobelio premijos vertą atradimą, tuo metu supratote jo reikšmę?

Savo didžiausius atradimus padarėme 1975–1981 m. Sakydamas mes, turiu mintyje kolegą Bertą Sakmanną ir save. Buvome įsitikinę, kad apčiuopėme labai svarbią problemą, tačiau daugybės jonų kanalų vaidmenį kituose raumenyse aptikome kur kas vėliau nei nervų–raumenų sistemoje.

Ar vis dar tęsiate tyrimus šioje srityje?

Jau nebe. Dar 1980-aisiais mano dėmesį patraukė kalcio signaliniai neurotransmiteriai ir hormonų sekrecija. Žinoma, abu reiškiniai yra glaudžiai susiję ir reguliuojami jonų kanalų. Šią problemą sprendžiame remdamiesi technologija, kurią ištobulinome vykdydami Nobelio premiją atnešusius tyrimus, tik ją šiek tiek modifikavome ir pritaikėme esamai situacijai.

Ką patartumėte studentams, jauniems entuziastingiems mokslininkams?

Stenkitės išsiaiškinti, kas jus iš tiesų domina, ir ar tas iššūkis gali pavergti jūsų protą. Jeigu taip, tuomet ieškokite geriausios laboratorijos, kur šią problemą galėtumėte išspręsti. Jeigu ne, svarstykite apie karjeros galimybes kitose srityse negu grynasis mokslas.

Vasario 28 d. kovo 2 d. rengiamoje tarptautinėje konferencijoje ,,The COINS“, kuri skatina įvairių sričių mokslininkus dalytis idėjomis, darbų rezultatais ir įžvalgomis apie aktualiausias mokslo naujienas, dalyvausiantis prof. E. Neheris yra Miuncheno technikos universiteto alumnas, stažavęsis Getingeno (Vokietija), Jeilio, Viskonsino-Madisono (JAV) universitetuose. Nuo 1983 m. jis eina Maxo Plancko biofizinės chemijos instituto direktoriaus pareigas, o mokslininko darbai įvertinti ne tik Nobelio premija, bet ir daugiau kaip dešimčia kitų reikšmingų apdovanojimų.

„The COINS“ – jau 13-tą kartą vyksianti konferencija, organizuojama Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre. Tai didžiausias tokio pobūdžio mokslinis renginys Europoje, siekiantis kurti atvirą aplinką savarankiškam studentų tobulėjimui, ir kasmet suburiantis gausią tarptautinę bendruomenę.

Daugiau informacijos: www.thecoins.eu arba www.facebook.com/thecoinsconference/