Sąvokų žodinėlis

BA – bakalauro studijos. Tai – pirmosios pakopos studijos, teikiančios bendrąjį universitetinį išsilavinimą, pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus ir ugdančios bendrąsias bei dalykines kompetencijas.

BFUG (Bologna Follow-Up Group) – Bolonijos tolesnės veiklos grupė. Ši grupė ministrų pavedimu įgyvendina Bolonijos procesą ir jį koordinuoja. BFUG sudaro tikrieji nariai – kiekvienos šalies atstovai, ir konsultaciniai nariai: Europos Komisija, Europos Taryba, ESU, EUA, EURASHE, UNESCO-CEPES. BFUG pirmininkauja ES pirmininkaujanti šalis, vicepirmininkauja kitą ministrų konferenciją rengsianti šalis.

BSI – bazinė socialinė išmoka. Šiuo metu BSI dydis yra lygus 38 €.

BUS – bendrosios universitetinės studijos. Tai – pasaulėžiūrą ir bendrą erudiciją ugdantys dalykai/moduliai, sudarantys bendrojo universitetinio išsilavinimo pagrindus.

BWSE (Bologna With Students‘ Eyes) – ESU leidinys, kuriame pateikiamas Bolonijos šalių studentų atsiliepimai apie Bolonijos procesą.

DA – Dublino aprašai (Dublin Descriptors). Tai – bendrieji pareiškimai apie tai, kokių pasiekimų ir gebėjimų yra tikimasi iš absolventų, įgijusių kiekvienos pakopos kvalifikaciją.

E4 – (the E4 group) – keturių organizacijų (ESU, EUA, EURASHE, ENQA) susivienijimas, siekiant efektyvinti kokybės užtikrinimą Europos Aukštojo mokslo erdvėje. E4 grupė yra EQAR steigėja bei viena pagrindinių įtakos grupių formuojant Europos Aukštojo mokslo politiką.

ECTS (European Credit Transfer and Accumulation System) – Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema.

EHEA (European Higher Education Area) – Europos aukštojo mokslo erdvė (EAME).

ENIC/NARIC – Europos Komisijos įkurtas Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklas.

ENQA (The European Association for Quality Assurance in Higher Education) – Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija.

EQAR (European Quality Assurance Register) – Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registras.

ESG (European Standarts and Guidelines for Quality Assurance) – Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės.

ESU (European Students‘ Union) – Europos studentų sąjunga. Anksčiau ESIB (European Student Information Bureau) – Europos studento informacinis biuras.

EUA (European University Association) – Europos Universitetų asociacija.

EURASHE (European Association of Institutions in Higher Education) – Europos aukštojo mokslo institucijų asociacija.

GNK – Ginčų nagrinėjimo komisija.

HEI (Higher Education Institution) – aukštojo mokslo institucija (universitetas, akademija, kolegija).

IEP (Institutional Evaluation Programme) – Institucinio vertinimo programa.

KAP – kamieninis akademinis padalinys (fakultetas, centras arba institutas).

LLL (Long Life Learning) –  mokymasis visą gyvenimą.

LLP (Lifelong learning Programme) – mokymosi visą gyvenimą programa.

LRS ŠMKK – Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

LURK – Lietuvos universitetų rektorių konferencija.

MA – magistrantūros studijos. Tai – antrosios pakopos gilinamojo pobūdžio studijos, skirtos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus magistrantūros studijas suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.

MOSTA – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.

MSĮ – Mokslo ir studijų įstatymas.

PBL (Problem Based Learning) – problemų sprendimu grįstas mokymasis.

PhD – daktaro laipsnis. Doktorantūra – tai trečiosios pakopos studijos, kuriose rengiami mokslininkai. Baigus šias studijas ir apgynus disertaciją suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

QA (Quality Assurance) – kokybės užtikrinimas.

SCL (Student centred learning) – į studentus orientuotas mokymasis (įSOM). Tai – požiūris į aukštojo mokslo sistemą ir nauja jos kultūra, paremta inovatyviais mokymosi metodais, didesne komunikacija tarp mokančiojo ir besimokančiojo, skatinanti studento savarankiškumą bei įsitraukimą į mokymosi procesą.

SGV – VU SA leidinys „Studentiško gyvenimo vadovas“.

SKVC – Studijų kokybės vertinimo centras.

SPC – socialinės paramos centras.

SPK – Studijų programų komitetas.

Tuning – studijų struktūrų harmonizavimo projektas.

UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.

UNICA (Network of Universities from the Capitals of Europe) – Europos sostinių universitetų tinklas.

VSF – Valstybinis studijų fondas.

VU ESEC – VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras.

VU ITTC – VU Informacinių technologijų taikymo centras.

VU SD – VU Studijų direkcija.

VU TPRS – VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius.

 

Lotyniški bei prancūziški trumpiniai

A priori – Iš anksto; nepatikrinus faktų; nepriklausomai nuo patirties (spręsti, daryti išvadą).

Ad Hoc – konkrečiai šiuo atveju.

Cum Laude – penkiems procentams geriausių studentų, pirmosios ir antrosios nuosekliųjų studijų pakopos programas įvykdžiusių ypač gerai (t. y. neturinčių galiojančių nuobaudų ir kurių dalykų pažymiai yra ne mažesni kaip 8, o baigiamieji egzaminai įvertinti 10), išduodamas specialus diplomas.

De facto – faktiškai, iš tikrųjų.

De jure – teisiškai, pagal teisę.

Ex Officio – pagal pareigas.

Expressis verbis – aiškiais žodžiais, tiesiogiai.

Force majeure (pranc.) – įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.

In Corpore – kartu (bendrai).

Magna Cum Laude – penkiems procentams geriausių studentų, ypač gerai įvykdžiusių antrosios nuosekliųjų studijų pakopos arba vientisųjų studijų programas (t. y. neturinčių galiojančių nuobausų ir kurių dalykų pažymiai yra ne mažesni 8, o baigiamieji egzaminai įvertinti 10) ir pasižymėjusių moksliniais gabumais, išduodamas specialus diplomas.

Mutatis Mutandis – pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais.

NB (nota bene) –  lot. gerai įsidėmėk — pastaba knygos, rašto, dokumento tekste ties ta vieta, į kurią norima atkreipti ypatingą dėmesį. Vartojama, kai norima pabrėžti ką nors svarbaus.

Per se – savaime.

Inter Alia – be kita ko.

 

Kitos sąvokos

Akreditavimas (accreditation)  – atitikimo reikalavimams įvertinimas tam tikroje srityje. Įstaigoms, teikiančioms viešąsias paslaugas, būtina gauti atitinkamų viešojo valdymo subjektų (ministerijų, kvalifikacijos centrų) patvirtinimą, kad įstaiga yra pajėgi vykdyti jos įstatuose numatytas funkcijas. Akredituojamos studijų programos tiek aukštosiose, tiek ir žemesnio lygmens švietimo įstaigose.

Vertinimas (assessment) – metodų ir procesų visuma, naudojama įvertinant asmens rezultatus (žinias, kompetencijas, gebėjimus), paprastai patvirtinamus pažymėjimu.

Bolonijos kvalifikacinė sąranga – ji apibrėžia kreditų, kuriuos reikia sukaupti siekiant pirmosios ar antrosios pakopos kvalifikacijos, ribas. Nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kreditų ribos atitinka Bolonijos sąrangos kreditų ribas, nors nacionalinės gali būti detalesnės ir labiau ribojančios.

Cross University/Faculty Study – tarptautinės, tarpdisciplininės, tarpkryptinės universitetinės studijos.

Dalinės studijos – tai studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

Dieninis studijų tvarkaraštis – tai tokia studijų tvarka, kai akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.

Eksterno sutartis – tai sutartis, sudaroma tais atvejais, kai studentai ar klausytojai, akademinių kamieninių padalinių vadovui leidus, nori laikyti egzaminus (įskaitas) nestudijuodami dalyko/modulio semestro metu.

External Review – išorinis vertinimas.

Formalus mokymasis (formal Learning) – tai dažniausiai švietimo ir mokymo institucijose teikiamos sustruktūrintos (studijų tikslų, mokymosi laiko ir paramos atžvilgiu) studijų galimybės, kurias baigus gaunamas diplomas. Žvelgiant iš besimokančiojo pozicijų, formalios studijos yra valingos/tikslingos.

Individualus studijų planas – tai studento motyvuotu prašymu studijų programos komiteto sutikimu sudaromas individualus, jo poreikius atitinkantis planas, kuriame nustatytas studijuojamų dalykų/modulių ir atsiskaitymų išdėstymas semestro metu. Individualius studijų planus aprobuoja studijų programos komitetas, o tvirtina akademinio kamieninio padalinio vadovas.

Savaiminis mokymasis (informal Learning) – tai mokymasis, vykstantis kasdienėje veikloje, t. y. dirbant, bendraujant su šeima ar leidžiant laisvalaikį. Jis nestruktūruotas (studijų tikslų, mokymosi laiko bei paramos atžvilgiu) ir nesuteikia galimybės gauti diplomą. Neformalus mokymasis gali būti valingas/tikslingas, bet dažniausiai jis yra nevalingas (arba atsitiktinis).

Neformalusis mokymasis (non-formal Learning) – savarankiško mokymosi procesas, kuris vyksta įvairiose aplinkose, yra suplanuotas, turi tikslą ir ribotas laike. Neformalusis mokymasis vyksta šalia švietimo sistemos, jį baigus išduodami pažymėjimai, bet ne oficialūs valstybės dokumentai.

Internal Review – vidinis vertinimas.

Kompetencija – dinamiškas žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybių ir požiūrių derinys, įgalinantis tinkamai atlikti veiklą.

Komunikatas (Communiqué) – oficialus vyriausybės pranešimas, pareiškimas. Aukštojo mokslo kontekste – Švietimo ir mokslo ministrų susitarimas, pareiškimas dėl Europos Aukštojo mokslo erdvės vystymo.

Kontaktinis studento darbo laikas – tai studijos, organizuojamos dalyvaujant dėstytojams (paskaitos, seminarai, pratybos ir kt.). Kontaktinio darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (45 min).

Kvalifikacijų sąranga (nacionalinės, europinės) – kvalifikacijų sąranga yra priemonė pasiektiems mokymosi lygiams įvertinti, remiantis tam tikrais kvalifikacijų plėtros ir klasifikacijos kriterijais. Šie kriterijai gali būti numanomi pačiuose kvalifikacijų aprašuose arba aiškiai nurodyti lygių aprašų forma. Sąrangų sritis gali apimti visus mokymosi pasiekimus ir būdus juos pasiekti arba gali apsiriboti tam tikru sektoriumi, pavyzdžiui, pirminiu švietimu, suaugusiųjų švietimu ir profesiniu mokymu ar profesine sritimi. Kai kurios sąrangos gali turėti daugiau modelio elementų ir griežtesnę struktūrą nei kitos; kai kurios gali būti teisiškai įtvirtintos, kai tuo tarpu kitos atspindėtų suderintą socialinių partnerių požiūrį. Tačiau visos kvalifikacijos sąrangos yra kvalifikacijų kokybės, prieinamumo, tarpusavio sąsajų bei visuomenės ar darbo rinkos pripažinimo šalyje ar tarptautiniu mastu pagrindas.

Laipsnio nesuteikiančios studijos – tai studijos, skirtos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, taip pat papildomosios bei apimančios mokymosi visą gyvenimą koncepcijos studijos.

Pagrindinė studijų programa (major) – tai yra studijų programos dalis, kurią sudaro ne mažesnės kaip 165 kreditų apimties pagrindinės studijų krypties dalykai/moduliai ir ne mažesnės kaip 15 kreditų apimties bendrųjų universitetinių studijų dalykai/moduliai.

Gretutinė studijų programa (minor)  – tai yra studijų programos dalis, kurią sudaro studijų programos rengėjų numatyti privalomieji ir/ar studento pasirenkami ne mažesnės kaip 60 kreditų apimties kitos studijų krypties dalykai/moduliai, atitinkantys minimalius šios studijų krypties (šakos) dvigubam kvalifikaciniam laipsniui įgyti keliamus reikalavimus.

Modulis – iš vieno ar kelių turinio požiūriu susijusių dalykų sudaryta aukštosios mokyklos nustatyto standartinio dydžio studijų programos dalis, turinti apibrėžtą tikslą, studijų siekinius, studijų metodus bei vertinimo kriterijus. Kiekvieno modulio apimtis gali būti arba tiksliai nustatytas dydis, pvz., 5 kreditai, arba to dydžio kartotinis, pvz., 10 kreditų, 15 kreditų, 20 kreditų ir t. t.

Nenuosekliosios studijos – klausomas vienas ar keli atskirai pasirinkti dalykai.

Nuosekliosios studijos – tai studijų organizavimas, kuomet studijuojama pagal pakopinę nuolatinių, ištęstinių arba vientisųjų studijų programą. Baigus – suteikiamas atitinkamą kvalifikaciją liudijantis diplomas.

Papildomosios studijos – tai studijos, skirtos asmenims, kurių turimas aukštasis išsilavinimas yra nepakankamas tolesnėms pageidaujamos krypties (šakos) aukštesnės pakopos ar vientisosioms studijoms.

Diplomo priedėlis (Diploma supplement) – tai dokumentas, atitinkantis Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO/CEPES sukurtą modelį, papildantis aukštojo mokslo, bakalauro arba magistro diplomą tarptautiniam akademiniam ir profesiniam pripažinimui būtinais duomenimis, aprašantis baigtų studijų esmę ir turinį bei šalies aukštojo mokslo sistemą.

Savarankiškas studento darbo laikas – tai pasirengimas kontaktiniam darbui ir kitų studijų programose nurodytų užduočių vykdymas nedalyvaujant dėstytojams.

Įsivertinimas, savęs vertinimas (self assesment) – savarankiškas savęs įsivertinimas pagal ugdytojo parengtą metodiką, rekomendacijas ar gaires

Studento darbo krūvis (students Workload) – valandomis ir studijų kreditais matuojamas laikas, per kurį „statistinis“ studentas studijų programoje nurodytomis studijų formomis – darbas paskaitose, seminaruose, veikla pratybose, konsultacijose, rašto darbo, projekto rengimas, praktikos atlikimas, savarankiškas darbas (bibliotekoje, namų darbų atlikimas, pasirengimas egzaminui) ir kt. – turi sugebėti sėkmingai įvykdyti visas studijų dalyko, modulio ir / ar visos studijų programos užduotis, reikalingas studijų siekiniams pasiekti.

Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo matuojamas studento darbo krūvis, reikalingas nustatyto lygmens studijų siekiniams pasiekti. ECTS šalių susitarimu standartinė vienerių metų studijų apimtis – 60 ECTS kreditų. 1 ECTS kreditu matuojamo studento faktinio darbo trukmę sudaro nuo 25 iki 30 valandų.

Studijų krypties dalykai/moduliai – tai dalykai/moduliai, suteikiantys pasirinktos studijų programos žinių ir ugdantys kompetencijas, reikalingas savarankiškai mokslinei arba profesinei veiklai.

Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.

Studijų siekiniai (Learning Outcomes, LO) – tai teiginiai, nusakantys, ką studentas turi žinoti, suprasti ir gebėti, sėkmingai baigęs tam tikrą studijų proceso dalį – studijų dalyką, modulį ir/ar visą studijų programą. Studijų siekiniai apibrėžia studento siekiamą kompetencijų lygmenį ir yra studijų programos bei dalyko ar modulio aprašo dalis. Studijų siekinius formuluoja aukštųjų mokyklų dėstytojai kartu su vidiniais ir išoriniais socialiniais dalininkais, bei studentų atstovais. Studijų siekiniai yra pamatuojami ir naudojami nustatyti kompetencijų įgijimo lygiui.

Studijų sritys – humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos mokslai ir menai.

Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomo priedėlio (priedo), pažymėjimų išdavimas.

Vientisosios studijos – tai studijos, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, skirtos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti.

 

Bolonijos proceso komunikatai

Bolonijos deklaracija – 1999 m. Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašo Bolonijos deklaraciją, aptaria aukštojo mokslo ateities perspektyvas ir užsibrėžia iki 2010 m. sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę (EHEA). Bolonijos deklaraciją pasirašė tuometinis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis. Siekiant šio tikslo, nutariama imtis tokios veiklos:

  • Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir administracijos darbuotojų mobilumas;
  • Aiškūs ir palyginami laipsniai;
  • Kreditų sistema (ECTS);
  • Europos bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo srityje;

Prahos komunikatas – 2001 m. antrasis ministrų susitikimas. Ministrai patvirtino ankstesnius įsipareigojimus ir nubrėžė dar tris naujas veiklos kryptis: mokymasis visą gyvenimą, akademinės bendruomenės dalyvavimas kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę ir jos patrauklumo didinimas. Vienas svarbiausių Prahos susitikimo rezultatų – aktyvus Europos universitetų asociacijos ir ESU įsitraukimas į Bolonijos procesą. Svarbiausi punktai yra šie:

  • Socialiniai mobilumo aspektai;
  • Nešališkas kvalifikacijų pripažinimas; pripažįstamų jungtinių laipsnių įdiegimas;
  • Mokymasis visą gyvenimą (LLL);
  • ECTS ir diplomo priedėlis;
  • Bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo ir profesinio pripažinimo srityje;
  • EAHE patrauklumas.

Berlyno komunikatas – 2003 m. Jis svarbus tuo, kad čia išdėstytos konkrečios nuostatos, nes politinius deklaratyvius įsipareigojimus papildo konkretūs ir bendri šalių įsipareigojimai, nors dalis jų, ypač dėl studijų kokybės užtikrinimo ar bendros kvalifikacijų struktūros, tebėra labai bendro pobūdžio ir pernelyg plačiai suprantami, todėl leidžia kiekvienai šaliai juos įgyvendinti jai priimtinu būdu. Laikotarpiui iki kito švietimo ministrų susitikimo 2005 m. Bergene (Norvegija) nustatomos trys prioritetinės veiklos kryptys: studijų kokybė, dviejų ciklų laipsnių sistema ir laipsnių bei studijų laikotarpių pripažinimas. Komunikate svarbiausi šie aspektai:

  • Paskolų ir stipendijų perkeliamumas;
  • Mobilumo rodiklių gerinimas;
  • Doktorantūra, kaip trečioji studijų pakopa;
  • Laipsnių ir dalinių studijų pripažinimas; jungtiniai laipsniai;
  • Vienodas studijų prieinamumas;
  • Nacionalinės LLL politikos reguliavimas; ankstesnio mokymosi pripažinimas (AMP);
  • ECTS – kreditų kaupimui;
  • Kokybės užtikrinimas instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygiu;
  • Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ryšys.

Bergeno komunikatas – 2005 m. Bergeno (Norvegija) konferencija – ketvirtasis ministrų susitikimas. Ministrai teigė, kad nors rezultatai konkrečiose šalyse skirtingi, įgyvendinant Bolonijos proceso tikslus pasiekta didelė pažanga: daugiau kaip pusė Bolonijos procese dalyvaujančių šalių studentų studijuoja pagal dviejų ciklų sistemą. Lietuvoje pasiekta pažanga, diegiant dviejų ciklų sistemą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir gerinant aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą, įvertinta labai gerai. Bergeno komunikate įvardijami svarbiausi 2005–2007 m. uždaviniai:

  • Dėmesys vizoms ir leidimams dirbti;
  • Patvirtinta EHEA kvalifikacijų sistema; pradėtos kurti nacionalinės kvalifikacijų sistemos;
  • Daugiau dėmesio socialiniams aspektams;
  • Lankstūs aukštojo mokslo įgijimo būdai;
  • Patvirtintos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės;
  • Tarptautinis bendradarbiavimas, pagrįstas darnaus vystymosi vertybėmis.

Londono komunikatas – 2007m. Ministrai pažymi, kad svarbiausiose Bolonijos proceso srityse nuo 2005 m. pasiekta žymios pažangos, aptaria Londono komunikato projektą bei darbus, kuriuos dar reikia nuveikti. Savo įsipareigojimus patvirtinę parašu ministrai susitaria, kad pradėtą veiklą būtina tęsti ir po 2010 m., aptarus ir parengus naują viziją bei jos įgyvendinimo priemones. Bolonijos Tolesnės veiklos grupei pavedama iki kito ministrų susitikimo atlikti reikiamas įžvalgas ir pateikti siūlymus dėl Europos aukštojo mokslo erdvės plėtros krypčių (raidos galimybių).

  • Vizų ir leidimų dirbti, pašalpų sistemų ir pripažinimo sunkumai;
  • Nacionalinės kvalifikacijų sistemos – iki 2010 m.;
  • Įsipareigojimas parengti nacionalinius veiklos planus, pagrįstus stebėsena;
  • Aukštojo mokslo svarbos mokymuisi visą gyvenimą supratimas; partnerystė įdarbinimo galimybėms didinti;
  • Aiškių pripažinimo kriterijų ir procedūrų būtinybė;
  • Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro kūrimas;
  • Patvirtinta Bolonijos proceso pasaulinės plėtros strategija.

Leveno ir Naujojo Luveno Komunikatas – 2009 m. Šeštasis Europos šalių ministrų susirinkimas. Svarbiausi šio Komunikato punktai:

  • Studentų mobilumo rodiklis 2020 m. – 20 proc.;
  • Nacionalinės kvalifikacijų sistemos – iki 2012 m.;
  • Nacionaliniai socialinių aspektų rodikliai – įvertinti iki 2020 m.;
  • LLL – visuomenės atsakomybė, kuriai būtina gera partnerystė; kvietimas gerinti įdarbinimo galimybes;
  • Tolesnis Bolonijos proceso priemonių įgyvendinimas;
  • Kokybė – svarbiausias EHEA akcentas;
  • Pasaulio politinio dialogo stiprinimas per Bolonijos politikos forumą.

Bukarešto komunikatas – 2012 m. septintasis Europos šalių ministrų susirinkimas. Svarbiausi Komunikato punktai:

  • Kokybės užtikrinimo svarba visiems be išimties;
  • Įsidarbinimo galimybių didinimas pagal Europos poreikius;
  • Mobilumo didinimas siekiant geresnio mokymosi;
  • Duomenų rinkimo ir skaidrumo didinimas siekiant įgyvendinti Bolonijos proceso politinius tikslus.

Jerevano komunikatas – 2015 m. aštuntasis Europos šalių ministrų susirinkimas. Svarbiausi Komunikato punktai:

  • Mokymo ir mokymosi kokybės pagerinimas bei svarbos didinimas;
  • Absolventų įsidarbinamumo visą jų profesinės veiklos laikotarpį priežiūra;
  • Labiau įtraukių sistemų kūrimas;
  • Sutartų struktūrinių reformų įgyvendinimas.